Kaip ant sparnų – Liepa Mondeikaitė

Kai vėjas velia plaukus
Kai šaltis drasko skruostus
Kai mėnuo šlykščiai lyja
Kai nėra kas paguostų
Kai lieku tik viena aš prieš pasaulį visą
Kai melas, veidmainystė mano protą knisa

Keliu akis, keliu rankas į dangų, stebiuos ir užsimerkiu

Kai be sparnų kylu, lekiu
Kaip spindulys į tamsą drąsiai neriu
Virš debesų, virš nevilties
Lekiu link tolimos žvaigždės

Kai sugraudena barbės
Kai riejas mūsų valdžios
Kai šeimoje nėr laimės
Kai visos dienos karčios

Kai lieku tik viena aš prieš pasaulį visą
Kai draugių išdavystės mano protą knisa

Keliu akis, keliu rankas į dangų, stebiuos ir užsimerkiu

Kai be sparnų kylu, lekiu
Kaip spindulys į tamsą drąsiai neriu
Virš debesų, virš nevilties
Lekiu link tolimos žvaigždės