Ji mano – Pushaz ir Linas Adomaitis

Karo nori? Sako, nori karo
Nejuokink, nusileisk ant žemės
Ir įkalk prie baro
Gal suplaks kokteilį
Barmenas meiliai atmerks akis
Už gražias akis staigiai

Kariaut gali su moliais kalibro kito
Tik kulkų arsenale nėra
Nesupranti šito
Čia aštriau nei meksikonų burito
Ar būti skolingam donui Vito

Paleidžia ten kulką
Ir viskas taškosi
O čia drabstaisi purve
Vienas kita kruša kaip kine
Neapykanta liejasi ir lėtai žudo
Žodis po žodžio ir stipriausius guldo

Ten meilė baigiasi kaip prasidėjo
Lėtai, aistringai
Blet blet, kas nusidėję, kas bybį dėję
Kas pabaigai pamatus padėjo
Abu norėjo prarast, ką turėjo

Ji mano, kad kaltė mano
Pasaulį griaunu ne tik savo, bet ir tavo
Susuko galvą kitų ir savo
Sveikinu – gavai, ko norėjai – bravo

Ji mano, kad kaltė mano
Pasaulį griaunu ne tik savo, bet ir tavo
Ji kala vinį į širdį ir į galvą
Sveikinu – gavai, ko norėjai – bravo bravo

Ką mes norėjom pakeist
Nesėkme laimę paleist
Kiek kartų dar paleisiu tave
Gal kada nors, gal ne

Aš mušu būgnus, tu mane
Man skauda, tau skauda, esmė kame
Uždarom duris, tu ten, aš čia
Rakiname jas ar ne

Jos tirština spalvas
Padaugina iš trijų
Myli? – Myliu
Nori tylos – tyliu
Priekaištauja: tai ko tyli, jei myli?
Pasirodo, ne meilėje tiesa slypi

Kaltina būtais ir nebūtais dalykais
Bapkės, šmutkės, tūsai
Barzda, nenuskusti ūsai
Trūksta visko mums, trūksta visko, Pushai
Gyvenam kažkur miške tarsi glušai

Kai nori visko iš karto, nieko negauni
Jei nėr vienybės vizijos, save apgauni
Šeima ne buožės, kad artų už dyka
Šeima stato ateitį ne viens ant kito

Sunkumai lipdo, ne ardo
Nelimpa – matyt, nelips ir iš penkto karto
Iš antro galo
Kas išvadas padaro
Tas nori taikos, o ne karo

Ką mes norėjom pakeist
Nesėkme laimę paleist
Kiek kartų dar paleisiu tave
Gal kada nors, gal ne

Aš mušu būgnus, tu mane
Man skauda, tau skauda, esmė kame
Uždarom duris, tu ten, aš čia
Rakiname jas ar ne

Kai pankas, aš pankas, taip, pankas
Ir blogas žodis blogiau nei tankas
Su juo kariaut gali, su pykčiu ne
Ne viskas perkama, o laimė – ypač ne

Visi rugsėjo pirmąją su šypsena perka gėles
Sūnui, dukrai, mokiniui – žinai pats
O mano brolis neša jas ten pat kasmet
Jis perka rožes kasmet ten pat

Ramiai prie mylimosios kapo stovi
Tik meilė ir kančia jų lobis
Ji ten, o jis čia
Ir nesvarbu, kas buvo
Džiaugsme ir liūdesy kaip kumštis jie buvo

Buvo visko, buvo kaip ir pridera
Juokas, ašaros tik aistros įberia
Tik va Dievulis nusprendžia kitaip
Tave, mane ar ją jis pasirenka savaip

Pūsk prieš vėją, kiek turi oro
Turi gerų norų – prisijunk, duosiu forų
Išleisk savo angelus ir demonus
Lai skrenda ten, kur nori
Juk laikas nestovi

Ką mes norėjom pakeist
Nesėkme laimę paleist
Kiek kartų dar paleisiu tave
Gal kada nors, gal ne

Aš mušu būgnus, tu mane
Man skauda, tau skauda, esmė kame
Uždarom duris, tu ten, aš čia
Rakiname jas ar ne
(x2)