Itališka dainelė – Žilvinas Žvagulis

Pasakyk mieloji ar man nemeluoji
Ar nevaidini tik nekaltos
Kas tau atsitiko nieko nebeliko
Iš svajonių pasakos baltos

Makaronų man nebekabink
Ir brangiausiu jau nebevadink
Jei gali tai nors atsiprašyk
Ir į dušią niekada nešik

Tu tik neapvilki dar aistros įpilki
Tegu mūsų meilė suliepsnos
Vėl sparnus išskleidę ir kaltes atleidę
Skrisim kaip kregždutės viesuluos

Makaronų man nebekabink
Ir brangiausiu jau nebevadink
Jei gali tai nors atsiprašyk
Ir į dušią niekada nešik

Ar man akmeniu širdin vožei
Ir raudoniu veidus nudažei
Rieda ašaros kaip garvežiai
Ir poruojas upėje vėžiai

Bet kodėl brangioji net neraudonuoji
Vėl esi juoda vietoj baltos
Pripažink mieloji ar man nemeluoji
Ar nevaidini tik nekaltos

Makaronų man nebekabink
Ir brangiausiu jau nebevadink
Jei gali tai nors atsiprašyk
Ir į dušią niekada nešik

Ar man akmeniu širdin vožei
Ir raudoniu veidus nudažei
Rieda ašaros kaip garvežiai
Ir poruojas upėje vėžiai

Makaronų man nebekabink
Ir brangiausiu jau nebevadink
Jei gali tai nors atsiprašyk
Ir į dušią niekada nešik

Ar man akmeniu širdin vožei
Ir raudoniu veidus nudažei
Rieda ašaros kaip garvežiai
Ir poruojas upėje vėžiai