Išgalvotas toks – Ieva Narkutė

Ji tikėjo – jis ateis savaime
Buvo sklidina rūpestingumo
Viską kaupė, saugojo ir laikė
Nenustodama net vakarais budrumo

Jam dainavo nemokėdama kalbėtis
Megzdavo nejudindama pirštų
Ir tik meldė, kad galėtų pažiūrėti
Kaip jis iš vaikelio vyru virsta

Išgalvotas toks
Išgalvotas tik
Išgalvotas jos
Išgalvotas tik

Ji tikėjo – jis ateis turtingas
Knygų ir diplomų, bilietų į kiną
Ji žinojo – jie šypsosis lyjant
Ant jo patefono ir nevykusio grimo

Ji sapnavo – reikia tik palaukti
Nuo pat mažų dienų kantrybę ugdė
O vieną dieną, visas ribas sulaužęs
Atbėgs jisai pažadinti jos ugnį

Išgalvotas toks
Išgalvotas tik
Išgalvotas jos
Išgalvotas tik

Vieną dieną jis atklydo į jos šalį
Bet ji neatvėrė jam savo langelio

Išgalvotas toks
Išgalvotas tik
Išgalvotas jos
Išgalvotas tik