Ir vėl – Arbata

Ir vėl basam per sniegą
Ir vėl vienam basam per sniegą
Geriau tviskančiu plienu
Per mylinčia siela
Nei žodžiais tarytum pirštais
Baksnoti akis

Ir vėl virstu kraštovaizdžiu nemielu
Ir vėl virtu kažkam kraštovaizdžiu nemielu
Geriau stoti žole
Prieš dalgiu pakirstoji pievoj
Nei vėjui pučiant rankom dangstytis akis

Va taip per sekunde nusprendžiam
Kiekvienas pasukti kas sau
O vėliau susipina erdvės (siūlai)
Norėdamas negrištum atgal

Ir vėl biru kaip smėlis
Ir vėl visas įsibarsčiau kaip smėlis
Nei riekutėmis,
Nei šaukštais
Nesubertum į vėžias
Pašėlus sielos arkliams paleiski vėjais

Va taip per sekunde nusprendžiam
Kiekvienas pasukti kas sau
O vėliau susipina erdvės (siūlai)
Norėdamas negrištum atgal