Ir kas per velns ta meilė yr – Žilvinas Žvagulis

Vo pasakyk, ar tu ateisi,
Suklykus pempe ant dirvono?
Aš tau runkelę vel išteisiu
Ir mūsų meilė bus be muonų.

Aš tau sakysiu: myliu baisiai,
Vo špuoks sau čirskaus ont šakelės.
Nu vo tada pasakyk, a tu ateisi,
A girdi, apsmimuok širdele.

Ir kas per velns ta meilė yr,
Kad širdį bado kap su peiliais?
Be meilės dušia jau sustiro,
Koks biesas sugalvojo meilę?
(x2)

Paskęs jazminas skane smuoga
Saulelė tūpsis uz beržyno.
Aš taves lauksiu nusikriuokęs,
Daržely kvietkų prisiskynęs.

Tai pasakyk, ar tu ateisi,
Suklykus pempe ant dirvono?
Jau kap runkelę aš išteisiu,
Tep mūsų meilė bus be muonų.

Ir kas per velns ta meilė yr,
Kad širdį bado kap su peiliais?
Be meilės dušia jau sustiro,
Koks biesas sugalvojo meilę?
(x2)