Emigrantai – Romas Dambrauskas

Lemtis ištiesė šaltą ranką
Užtrenkė duris
Kažkas kuždėjo: eik
Gal tai vienintelė viltis

Nelengvas kelias prieš akis
O šitaip blaškės tau širdis
Nujausdama tik aklą žingsnį
Klaidžioje nakty

Išbarstęs laimės pelenus
Su širdgėla širdy
Ėjai, kur akys vedė
Laimės žiburio išvyst

Nepatikliai priglausdami
Krantai artėjo svetimi
Klajoklio sielą šildė tavo
Tėviškės sapnai šilti

Kur tu?
Čikagoj, Londone, Paryžiuj, Milane
Ispanijos plantacijose, Stokholmo centre
Kur tu?
Berlyne, Amsterdame, Airijos glėby
O mūsų tiek nedaug belikę Lietuvoj širdy

Aš nežinau ką, mano drauge
Tau šiandien atsakyt
Dar taip toli nuo mūsų saulė
Beviltiškai toli

Jei mes bejėgiai ir akli
Tai ko verta viltis širdy
Aš nežinau, kada save
Nustosime žudyt

Kur tu?
Čikagoj, Londone, Paryžiuj, Milane
Ispanijos plantacijose, Stokholmo centre
Kur tu?
Berlyne, Amsterdame, Airijos glėby
O mūsų tiek nedaug belikę Lietuvoj širdy