Dvi širdys – Vitalija Katunskytė, Monika Katunskytė

Rytas išaušo, užgesino šviesios nakties žvaigždes
Dvi širdys plaka taip arti tartum per vestuves.
O kelias ilgas, akmenuotas, aš jį nueit turiu
Mama, paimki švelniai už rankos – gera, tave turiu.

Ženki drąsiau, dukrele,
O jei ištiks bėda
Grįžt namo gali tu visada.

Ir tegul visur tave lydi laimė,
Ir akių gelmėj tenuskęsta baimė.
Dar tavo kelias ilgas, eisime kartu,
Tik mamytė žino, kiek širdy žaizdų.
Skrenda padangių paukščiai,
Kilki kartu ir tu
Iš motinos palaimintų namų.
(x2)

Rytas išaušo, užgesino šviesios nakties žvaigždes.
Mama, prašau nepaliki meilės kely manęs.

Ženki drąsiau, dukrele,
O jei ištiks bėda
Grįžt namo gali tu visada.

Ir tegul visur tave lydi laimė,
Ir akių gelmėj tenuskęsta baimė.
Dar tavo kelias ilgas, eisime kartu,
Tik mamytė žino, kiek širdy žaizdų.
Skrenda padangių paukščiai,
Kilki kartu ir tu
Iš motinos palaimintų namų.
(x3)