Diena, kuri praeis – Asta Pilypaitė

Ta diena, ta pilka rudens diena
Ar girdi verkdama?
Bėgs gatve klevo lapų karūna,
Nes ji yra visa liūdėsio pilna
Ji bėga vis greičiau – rudens diena.

Tau dainuoju, liūdėsio diena,
Tai ko negalėjau iškalbėti
Tu esi, tačiau tavęs nėra,
Nėra tavęs, po skėčiais vakare.

Po klevais, tie pilki rudens suolai
Stovės liūdni, lyg gyvi
O diena, ta pilka rudens diena
Gal ji yra jos liūdna šeima
Visi jie miega parke vakare.

Tau dainuoju, liūdėsio diena,
Tai ko negalėjau iškalbėti
Tu esi, tačiau tavęs nėra,
Nėra tavęs, po skėčiais vakare.

Liks sveika, rudens vienatve,
Po sniegu užmiega gatvės
Lyg gėlė skleidžiasi žiema.

Supasi žibintas naktyje,
Vėjas pusto baltą baltą sniegą
Gruodžio gleby sniego pusnyje
Balti suolai, baltam žiemos miške.

Tau dainuoju, liūdėsio diena,
Tai ko negalėjau iškalbėti
Tu esi, tačiau tavęs nėra,
Nėra tavęs, po skėčiais vakare.

Nėra tavęs, po skėčiais vakare…