Didmiesčio baladė – Studija

Nuo karščio dega veidas gatvėje,slepiuosi tarp namų
Pro šalį viskas lekia lyg kine šis tempas tik ne man
Aš vienas mieste – pasiklydęs laike
Erdvėje, bet lyg narve

Jaučiuosi svetimas tarp šių langų
Jie spokso į mane
Jų veidrodinės akys spindi grėsme
Atstokit nuo manęs
Čia aš, keistas ateivis
Nes, kur gimiau plyti vien laukai
Ten tik miškai ir žali kalnai

Priedainis:
Mieste, leisk nors dangų pamatyt
Sienos slegia supa lyg narve
Leisk man gryno oro pasisemt
Mūsų žemė ne vien tau

Visi nustebę žiūri į mane
Esu laukinis jiems
Civilizacija nedžiugina šiam megasityje
Iš kur jiems žinot
Kad šis pasaulis visai kitoks
Abejingumas juos pražudys

Priedainis

Miesto verge, niekuo nesiskųsk
Savo noru juo tapai