Debesys – Paulina Skrabytė

Nėra nieko panašaus į pasaulį
Kuriame gyvenu,
Kuriame gyvenu.

Nėra nieko panašaus į tą kelią
Kuriuo kasdieną einu,
Aš kasdieną einu.

Kas pasakys man
Kodėl dairausi į dangų,
Kas pasakys man
Kodėl jaučiuosi keistai.

Priedainis:
Kai debesys virš miesto stogų
Pakimba kai nelieka bėdų,
Aš noriu juos visus susirinkt
Aš noriu juos visus apkabint,
Ir savo mintyse pasilikt.

Nėra nieko tobulesnio už rytą
Kai atvėrus duris
Kai pakėlus akis.

Matau danguje plasnojantį rūką
Jis užvaldo mintis,
Jis užvaldo mintis.

Kas pasakys man
Kodėl dairausi į dangų,
Kas pasakys man
Kodėl jaučiuosi keistai.

Priedainis (2k)