Dar ne vakaras – Povilas Meškėla

Dar ne vakaras, tai dar ne vakaras,
Tai tik skauda viduj, tik skauda.
Pasislėpusios verkia ašaros,
Pasislėpę žodžiai rauda.

Dar ne vakaras, tai dar ne vakaras,
Tai tik ilgas stebuklo laukimas.
Pasislėpusios verkia ašaros
Ir dėkoja už tokį likimą.

Ir prasikala žmogui paukščio sparnai,
Jis kyla pažiūrėti,
Kaip prie kryžiaus prikala tą,
Kuris ardė šventę ir tylą.

Dar ne vakaras, tai dar ne vakaras,
Yra kelias į tolį, į būtį.
Pasislėpusios verkia ašaros,
Žodžiai ima nurimt po truputį.