Vytautas Kernagis Dainos | Dainų Žodžiai

Ko nerimsti, žmogau, it paukštis – Vytautas Kernagis

Ko nerimsti, žmogau, it paukštis?
Ko braidai vis po žolę basas?
Vakarai rudenėjant vėsūs,
O rytais tokios šaltos rasos…
[Daugiau…]

Nei tu raudojai, nei tu bareisi.
Nei mes sugrįšim, nei mes pareisim.
Kol turim kelią, į priekį einam.
Kol turim klausą, girdime dainą.
[Daugiau…]

Tu nežinai kodėl šalikelėj sustoji
Kodėl pamoji šūkteli palauk
Taksistas atsidūsta užsideda kepurę
Tavęs pasiteirauja kur brolau
[Daugiau…]

Man vasara miške patinka:
Tiek daug visokių kirmėlių.
Ilgų gyvačių čia nestinga
Anei gražuolių siurbėlių.
[Daugiau…]

Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj,
Raudonos, kad pravirkt gali, –
Rasa ten laša nuo lelijų –
Lyg dalgio ašmenys – gaili.
[Daugiau…]

Jei žinotum tu, jei žinotum
Kaip pasiilgau aš tavo rankų,
Tokių švelnių švelnių,
Tokių gerų, gerų
[Daugiau…]

Ištirpsta sniegas,
Saulės šilumoj atbunda gėlės.
Jaučiu, kaip plaka
Širdis karštai, ją glosto vėjas.
[Daugiau…]

Išeinu, palieku tave, nepyk,
Išeinu, palieku tave, atleisk.

Nes nežinojau, kad tu nežinai, kas tai sniegas,
Nežinai, kas tai lietus,
[Daugiau…]

Giedu dainelę, savo giesmelę
Apie rūpesčius, vargelius
Lietuvos krašto, ne kaip iš rašto,
Giedu senųjų žodelius.
[Daugiau…]

Kaip gera iš anksto žinoti,
Kur pateka saulė, kur leidžias.
Kur sniegas pirmiausia ištirpsta
Ir ima žibuoklės žydėt.
[Daugiau…]