Atšilusi musė – Andrius Kaniava

Aš – atšilusi musė.
Mano skrydis – tai mano sapnai.
Mane slepia ir myli
Sienų apmušalai.

Aš – atšilusi musė.
Mano laikas – tai ne pinigai.
Mano laikas – pavasaris,
Kokio dar nematei.

Aš atšilusi musė.
Ant tavo veido tokią tiesą randu,
Kad, net sau nemeluoju,
Jog medų nešu.

Aš atšilusi musė.
Jau girdi, bet manęs nėr čionai.
Mano balsas – už kadro, –
Ir tai nieko bendro
Su tuo, ką matai.

Pavasaris, pavasaris!
Aukštai tu pakilai –
Sutikt manęs! Ir vėl
Pavasarį, pavasarį
Matai – o aš jau čia –
Pavėlavai!