Ateik, jei gali – Vudis ir Džordana Butkutė

Kažkada seniai seniai mažas aš buvau
Pievoj paskui kamuolį su draugais laksčiau
Bet vieną dieną išaugau vaikystės drabužius
Tos dienos liks kaip sapnas nuostabus

Kažkada labai seniai mažutė aš buvau
Lėlei kasą pyniau ir namus žaidžiau
Vieną dieną užaugau – kad noriu supratau
Tavęs sulaukti, mažas mano žmogau.

Tu pažiūrėk, kokia ji graži
Įsiklausyk, kaip plaka širdis
Nors ji dar maža, bet be proto stipri
Ji laukia tavęs, ateik jei gali
Ateik jei gali

Žinau, ji bus tokia kaip tu – nuoširdi, linksma
Ji bus pati gražiausia mano daina
O kada nors, kai paaugs, supras, kad kažkada
Mažutė buvo net ir jos mama.

Tu pažiūrėk, kokia ji graži
Įsiklausyk, kaip plaka širdis
Nors ji dar maža, bet be proto stipri
Ji laukia tavęs, ateik jei gali
Ateik jei gali

Aš laukiu, taip laukiu,
Mažas stebuklas šaukia tave, tave…
Tik būk šalia…

Tu pažiūrėk, kokia ji graži
Įsiklausyk, kaip plaka širdis
Nors ji dar maža, bet be proto stipri
Ji laukia tavęs, ateik jei gali
Ateik jei gali