Aš rožė – Viktorija Perminaitė

Laimės nėra, niekas nerūpi.
Aš lyg kalnai, lyg srauni upė.
Skausmo nėra, lyg ir nebuvo.
Aš laisva.

Nieko baisaus, nieko tokio, jeigu
Žodžiai tušti, tu kitaip nemoki.
Būsiu madinga, pavojinga –
Man taip labiau patinka.

Aš – rožė, žydinti vėl ir vėl,
Jau rodžiau savo spyglius, todėl
Manęs tu žvilgsniais neburk,
Atsargiai – neįsidurk.
(x2)

„Neišsiduot, niekada neleisti
Savo širdies beširdžiui žeisti“, –
Aš pasakiau sau žodžius,
Kurie nuo šiol taps dalimi

Mano minčių, mano skausmo aidu.
Meilę kviečiau, netyčiom paleidau…
Būsiu nuodinga, pavojinga –
Taip man labiau patinka.

Aš – rožė, žydinti vėl ir vėl,
Jau rodžiau savo spyglius, todėl
Manęs tu žvilgsniais neburk,
Atsargiai – neįsidurk.