Aš norėčiau žinot… – Povilas Meškėla ir Rojaus tūzai

Aš norėčiau žinot kas pašovė mane.
Skylutė šalme, o kulka galvoje.
Nes guliu prie vandens, atsigert negaliu
Nes išbėga vanduo iš šalmo skylių.

Kas pašovė mane, neblogas šaulys.
Aš galvojau, kad jis manęs nematys.
Bet pamatė jisai ir pašovė mane.
Skylutė šalme, o kulka galvoje.

Nepamirškit draugai, kur parkritęs esu.
Nenorėčiau numirt, aš be jūsų visų.
Kas man vangenį paduos, pasilenks virš manęs.
Ir užlopys skylutę skylėtam šalme.

Aš žadėjau sugryžt, bet matyt melavau.
Aš žadėjau rašyt, bet juk nerašiau.
Aš žadėjau mylėt, bet dabar negaliu.
Nes pats nežinau ar aš gyvas guliu.

Nepamirškit draugai, kur parkritęs esu.
Nenorėčiau numirt, aš be jūsų visų.
Kas man vangenį paduos, pasilenks virš manęs.
Ir užlopys skylutę skylėtam šalme.

Nepamirškit draugai, kur parkritęs esu.
Nenorėčiau numirt, aš be jūsų visų.
Kas man vangenį paduos, pasilenks virš manęs.
Ir užlopys skylutę skylėtam šalme.

Nepamirškit draugai, kur parkritęs esu.
Nenorėčiau numirt, aš be jūsų visų.
Kas man vangenį paduos, pasilenks virš manęs.
Ir užlopys skylutę skylėtam šalme.