Aš ja tikiu – Vytautas Šiškauskas

Nuvingiavo pievų toliais mūsų takas
Ir pradingo rūko jūros tolumoj
Ant rankų jį užsupo gluosnių šakos
Kaip tavo balsą tolstančioj dainoj

Kad tamsią naktį man žvaigždes ir vėl uždegtum
Kad vėl pažvelgtum gerom akim
Atėjus tyliai meilės pasaką pasektum
Ir pasiliktum čia su manim

O, kokiais vardais tave beprisišaukti
Ir kokiam kely tave man susirast
Žinau, vis tiek tavęs aš eisiu laukti
Tik gluosnių kalbą kas padės suprast?

Neužpūs širdy ugnies šiaurusis vejas
Neklaidinkit, klaidūs vieškeliai, prašau
Aš ja tikiu, kaip visada tikėjau
Jos vardą savo širdyje rašau

Kad tamsią naktį man žvaigždes ir vėl uždegtum
Kad vėl pažvelgtum gerom akim
Atėjus tyliai meilės pasaką pasektum
Ir pasiliktum čia su manim

O, kokiais vardais tave beprisišaukti
Ir kokiam kely tave man susirast
Žinau, vis tiek tavęs aš eisiu laukti
Tik gluosnių kalbą kas padės suprast?