Antklodės plyš – Naujieji lietuviai

Palietus tave šiandien, gatvėj nutirpo sniegas.
Palietus tave vos vos, nustojo šaukti vėjas.
Išvydus tavo žvilgsnį, laikas tuoj pat užšalo.
Palietus tave mintim, prisėdau prie tavo stalo.

Antklodės plyš, vyko naktis.
Gal per daug chlorodysis, kad…
Tas liūdesys
Iškeliavo.

Palietus tave rankom, dangus pasidarė giedras.
Palietus tave lūpom, drugeliai pakilo skristi.
Palietus tave širdim, netikėtai pradėjo snigti žiedais.
Palietus tave sielai, trūko paskutinė virvė.

Antklodės plyš, buvo naktis.
Gal per daug chlorodėsi, kad…
Tas liūdesys
Iškeliavo.

Palietus tave kūnu, jaučiu kaip užlieja bangos.
Įėjus į tavo vidų, kažkur priartėjo žvaigždės.
Palietus tavo aistrą, daiktai prarado formas.
Pajutęs, kad greitai baigsi, nebaigti nenorėjau.

Antklodės plyš, vyko naktis.
Gal per daug, o rodėsi, kad…
Tas liūdesys
Iškeliavo.

Antklodės plyšo, vyko naktis.
Gal per daug, o rodėsi, kad…
Plyšo širdis.
Ji buvo mano.