Susitikt tave norėčiau vėlei – Virgilijus Noreika

Susitikt tave norėčiau vėlei
Ties gimtaisiais Apaščios krantais
Pėdsakus surast pakrantės smėly
Kur abu klajojome kadais

Apie meilę jau kalbėt neverta
Neišrovė niekas jos raute
Buvo ji ir dingo vieną kartą
Kaip žvaigždelė rytmečio skliaute

Ir praėjo metai, nulingavo
Tu galbūt jau kitą pamilai
Tik ilgai išliks paveikslas tavo
Mano sieloje giliai, giliai

Vakaras šešėlių tinklą tiesia
Bet širdies šešėliais neuždengs
Su tavim pabūt norėčiau dviese
Prie galingo ąžuolo liemens

Mes tylėsim, tegu lapai šnera
Kol žara vakarė nuliepsnos
Su Tavim man būti lengva, gera
Tu juk posmas nebaigtos dainos