Vaikinai yra vaikinai – Violeta Tarasovienė

Kai aš einu gatve žvilgsnių daug jaučiu
Jie slysta manimi lyg dangum lietus
Tai vaikinų akys glosto vėl mane šiltai
Nes aš esu akims jų lyg mažiems vaikams ledai

Kai aš einu gatve žvilgsniai į mane
Man malonu bet aš nepasiekiama
Nes tik vienas iš jų galiu aš būt skirta
Vaikinai nusisukit aš esu jums per gera

Nes tik vienas iš visų
Ne tik žvilgsniu man mielas
Iš jo lūpų aš girdžiu
Kas man paglosto sielą

Kai aš einu gatve žvilgsnių daug jaučiu
Jie slysta manimi lyg dangum lietus
Bet aš akių vaikinų nematau tikrai
Žinau, kad jiems esu tik kaip mažiems vaikams ledai

Kai vasara kokteilį aš bare geriu
Žinau kodėl kavinėje visoj tylu
Tai vaikinai slapčiomis žiūri į mane
Lyg būtų jie staiga pamatę saulę naktyje

Nes tik vienam aš visų
Galiu sakyt kad myliu
Ir tik kai jo akis regiu
Širdis man vėl sušyla

Kai aš einu gatve žvilgsnių daug jaučiu
Jie slysta manimi lyg dangum lietus
Bet aš akių vaikinų nematau tikrai
Žinau kad jiems esu tik kaip mažiems vaikams ledai.