Noriu – Vilija Matačiūnaitė

Lauku einu, tave regiu
Tu nuogas basas tarp gėlių
Šaukiu vardu sakai girdžiu
Bet nematau tavų akių

Taip trokštu pajusti ir širdimi priglusti,
Kad žvelgtum, myluotum ir laiko neskaičiuotum
Noriu aš palikt aukštai lyg debesų
Ir iš ten matyti šypsenas draugų
Noriu pabučiuoti saulę ir dangų
O, lietų surinkti į delnus ir laukti sausros

Noriu aš palikt aukštai lyg debesų
Ir iš ten matyti šypsenas draugų
Noriu pabučiuoti saulę ir dangų
O, lietų surinkti į delnus ir laukti sausros

Mažu žingsniu lėtai žengiu
Tavim tikiu artyn judu
Akim stebiu širdim jaučiu
Kad nori visad būt kartu

Taip trokštu pajusti ir širdimi priglusti,
Kad žvelgtum, myluotum ir laiko neskaičiuotum
Noriu aš palikt aukštai lyg debesų
Ir iš ten matyti šypsenas draugų
Noriu pabučiuoti saulę ir dangų
O, lietų surinkti į delnus ir laukti sausros

Noriu aš palikt aukštai lyg debesų
Ir iš ten matyti šypsenas draugų
Noriu pabučiuoti saulę ir dangų
O, lietų surinkti į delnus ir laukti sausros

Kiekvieną rytą su mintim apie tave nubundu
Tave, kaip kūdikį sapne prie širdies glaudžiu
Aš be tavęs, kaip be oro gyvent negaliu
Geriau grandinėmis po vandeniu save rišu

Taip trokštu pajusti ir širdimi priglusti,
Kad žvelgtum, myluotum ir laiko neskaičiuotum
Noriu aš palikt aukštai lyg debesų
Ir iš ten matyti šypsenas draugų
Noriu pabučiuoti saulę ir dangų
O, lietų surinkti į delnus ir laukti sausros

Noriu aš palikt aukštai lyg debesų
Ir iš ten matyti šypsenas draugų
Noriu pabučiuoti saulę ir dangų
O, lietų surinkti į delnus ir laukti sausros