Visiems laikams – Vaidas Baumila

Šalta, bemiegė mano tyla
Saulė netokia tyra… M-m-m…
Rašau ant šilto vėjo mano minčių,
Gal nupūs už kalnų…

Būk visada kylanti saulė,
Mano delne žydinti laime
Būki šalia, liki visiem laikam
Niekada, niekada nepaleisk.

Gal lietum, gal vandens lašais
Gal giedra, gal ryškiais spinduliais
Man į langą…
Sugrįžk, lipčiau aukštais kalnai,
Kad vėl išgirsčiau tavo juoką.

Būk visada kylanti saulė,
Mano delne žydinti laime
Būki šalia, liki visiem laikam
Niekada, niekada nepaleisk.

Kažkada susitiks krantai,
Tolimi pasaulio pakrašty.
Kažkada juos ištiks audra,
Netikra, laimės audra.

Būk visada kylanti saulė,
Mano delne žydinti laime
Būki šalia, liki visiem laikam
Niekada, niekada nepaleisk.

Būk visada, per upes,
Per laukus, per miškus,
Pas tave ateinu.

Būk visada su viltim,
Su džiaugsmu, su giedra,
Pas tave ateinu.