Puokštė rožių – Šeduvos bernai

Rausvai nudažė saulė jūros tolį
Nustojo bangos akmenų krantus skalaut
Tu išėjai su vėju ir bangomis
O aš likau tavęs ir tavo meilės laukt

Puokštę rožių nuostabių
Tau, mieloji, dovanoju
Tegul šnara, kad myliu
Baltos rožės iš namų

Tu ten toli, tavęs nelaukia niekas
Tenai dangus kitoks ir naktys be žvaigždžių
Bet aš baltųjų rožių tau palieku
Pažvelk į jas ir grįžk greičiau, tave meldžiu

Puokštę rožių nuostabių
Tau, mieloji, dovanoju
Tegul šnara, kad myliu
Baltos rožės iš namų