Vasara – Liūdni slibinai

Gražios vasarą pievelės.
Debesėliai sau apvalūs
Ant dangaus.

Jaučiukėliai sau bauboja.
Nemačiau terp jų abuojo –
Vis linksmi.

Priedainis:
Neišmoksta tik žmoneliai
Taip gyventi, kaip žvėreliai,
Nors pasiusk.
Apsistumdo, apsiskaldo,
O paskum terp saves kalba
Negražiai.
Ot gerai karvytei šėmai!
Tik žmoneliams – kaip ir žiemą –
Nelabai…

Ir pagltę, ir sulysę,
Popierėliuos įsiknisę,
Net griaudu.

Tai kits kitą užgaulioja,
Tai bučiuodamies ulioja –
Kaip kada.

Priedainis

Nuo pačių pradžių taip esti –
Vienas nori būt gudresnis
Už kitus.

Briedžiai, kiškiai, gėriukėliai
Per dienas man guodžia sielą
Šokimu.

Priedainis