Pavasarinė daina – Liūdni slibinai

Sako, reik įsimylėti,
Kol kaštonai nepražydo.
Na tai kas – širdis skylėta,
Vėl kviečiu jausmus į vidų:

„Prašom, prašom! Ir su batais…
Nors trumpam, vis tiek užeikit!..
Gal išgersime arbatos…
Gal suprasim, kad nereikia…“

Priedainis:
Jau kaštonai nužydėjo.
Te pasikaria poetai!
Sopa širdį kaip sopėjo.
Gal tik dar labiau… skylėtai.

Jau kaštonai nužydėjo.
Te pasikaria poetai!
Sopa širdį kaip sopėjo

Ir jausmai užplūsta širdį:
Mina batais su kulniukais,
Blaško, jaudina ir girdo,
Kol akis aptraukia rūkas…

Prašom, prašom! Ir su batais…
Nors trumpam, vis tiek užeikit!..
Gal išgersime arbatos…
Gal suprasim, kad nereikia…“

Priedainis:
Jau kaštonai nužydėjo.
Te pasikaria poetai!
Sopa širdį kaip sopėjo.
Gal tik dar labiau… skylėtai.

Gal tik dar labiau… skylėtai.
Sopa širdį kaip sopėjo.
Te pasikaria poetai!