Dar širdyje ne sutema – Algis ir Valdemaras Frankoniai

Kasdieną barės su uosiais vėjai,
Vyšnia lingavo mums po langais.
Jaunystė mano kažkur skubėjo,
Jaunystė skrido juodbėriais žirgais.

Keitės ir miestai, ir veidai.
Šaukiau tave, bet tu manęs neišgirdai.
Metai nuskendo tolumoj,
Bet tavo meilė vėlei šaukia grįžt namo.

Laimė man dar nesvetima,
Dar širdyje ne sutema, ne sutema.
Neša greit žirgai mane
Ten, kur lingavo ryto vėjuose vyšnia.

Ir susitaikys su uosiais vėjai,
Vyšnia vėl kalbins mus po langais.
Jaunystė mano dar nepraėjo,
Jaunystė grįžta juodbėriais žirgais.

Keitės ir miestai, ir veidai.
Šaukiau tave, bet tu manęs neišgirdai.
Metai nuskendo tolumoj,
Bet tavo meilė vėlei šaukia grįžt namo.

Laimė man dar nesvetima,
Dar širdyje ne sutema, ne sutema.
Neša greit žirgai mane
Ten, kur lingavo ryto vėjuose vyšnia.