Našlaitėlė – Eugenijus Ostapenko

Tu neverk, neliūdėk,
Nuostabi našlaitėle prie gatvės,
Savo meilės neplėšyk
Dėl geismų mėnesienos šaltos.

Nesupras niekada
Net praeivis, tavęs pagailėjęs,
Ir sustojęs šalia
Tavo kūno beprotiškai geis…

Ne Paryžiaus naktis
Ir beprasmė dargana,
Bet gyvenimas tau duotas
Vieną kartą lyg daina.
Jei tu moteris laisva –
Čia stovėdama dainuok…
Našlaitėle, neraudok,
Našlaitėle, neraudok…

Per auksinį peroną
Kibirais neša rudenį lietūs.
Nuskandins meilė širdį
Ašarotam mergaitės delne.

Našlaitėle, palauk,
Duos tau vasara savo suknelę,
Pagailės ir paglostys
Paskutinis benamis tave.

Ne Paryžiaus naktis
Ir beprasmė dargana,
Bet gyvenimas tau duotas
Vieną kartą lyg daina.
Jei tu moteris laisva –
Čia stovėdama dainuok…
Našlaitėle, neraudok,
Našlaitėle, neraudok…