Everestas – Deivis

Aš tik žmogus, aš negaliu paliesti saulės
Aš negaliu nuskinti spindinčių žvaigždžių
Aš negaliu rasa žibėt kas rytą
Galiu nedaug, galiu tau dovanot jausmus

Aš perplaukiau visas upes ir vandenynus
Aš mindžiau sniegą baltame Evereste
Prabėgau tūkstančiais miškų ir autostradų
Tik ko ieškojau vis dar neradau

Snaigės glosto man akis, šaiposi žiema
Ir aplink tik tuštuma taip skaudina mane
Niekas niekad nesupras ko reikėjo man
Ko ėjau, ieškojau, bet neradau

Ir jei kada kas nors paklaus manęs, ko laukei
Ko gi blaškaisi po pasaulį lyg šuva?
Aš atsakysiu: meilės aš ieškojau
Tik jos lyg šiolei vis dar neradau