Kai tavęs nebėra – Deividas Bastys

Nepamiršau dar tavo veido
Ir švelnų balsą dar girdžiu
Seni jausmai miegot neleido
Tuštuma vietoj tavo akių

Jau pamiršau, ką reiškia juoktis
Tu išsinešei mane
Vis dar nežinau, kaip reikia jaustis
Be tavęs ir manęs nebėra

Nebėra ko laukti, tiek laiko nebėra
Ateitis kaip rūkas išnyks tolumoje
Tik prisiminimai paglostys tamsoje, tamsoje
Žemėn krenta žvaigždės, bet norų nebėra

Vis dar menu, ką reiškia skristi
Nors be tavęs žemyn krentu
Naktim meldžiu tave sugrįžti
Kai užmigti ir vėl negaliu

Dar visad ieškau tavo veido
Meilė manęs niekad neapleido
Liko many net kai išėjai

Nebėra ko laukti, tiek laiko nebėra
Ateitis kaip rūkas išnyks tolumoje
Tik prisiminimai paglostys tamsoje, tamsoje
Žemėn krenta žvaigždės, bet norų nebėra