Myliu lėtai – Coliukė

O lietau, o dangau, man atleisk,
Nenoriu tavęs pakeist.
Mano ledinėj širdy kažkada
Buvo aistra… buvo aistra.

Tau sakau, mergaite, kad myliu lėtai,
Mano širdyje tau vietos bus užtektinai.
Daug kas buvo praeity, aš pasikeičiau,
Nebe tas esu, kas buvau.

Nes myliu lėtai… (hey, hey)
Nes myliu lėtai… (hey, hey)
Nes myliu lėtai… (hey, hey, hey, hey, hey, hey)

Tu myli lėtai… (hey, hey)
Tu myli lėtai… (hey, hey)
Tu myli lėtai… (hey, hey, hey, hey, hey, hey)

Stoviu štai prieš dangų ir lietui sakau:
Kaip eiles pirmokės dailiai žodžius rašiau.
Jie skamba paprastai ir gal banaliai,
Maldas paprastas tu išklausei.

Tu sakai, mergaite, kad mylėt lėtai –
Tai, kaip gaudyt vėją ten, kur skraido aitvarai
Nebuvau idealus tau nuo pat pradžių,
Šią dainą tau skiriu, tau skiriu.

Nes myliu lėtai… (hey, hey)
Nes myliu lėtai… (hey, hey)
Nes myliu lėtai… (hey, hey, hey, hey, hey, hey)

Tu myli lėtai… (hey, hey)
Tu myli lėtai… (hey, hey)
Tu myli lėtai… (hey, hey, hey, hey, hey, hey)

Kartu, bet atskirai bėga du laikai.
Du priešingi likimai suveda retai.
Dabar aš – statula prie tavos širdies,
Lėtai lėtai akmenį paliesk.

Nes myliu lėtai… (hey, hey)
Nes myliu lėtai… (hey, hey)

Mes mylim lėtai… (hey, hey)
Mes mylim lėtai… (hey, hey)
Mes mylim lėtai… (hey, hey, hey, hey, hey, hey)
(x2)