Arkliai – Arbata

Įpilk dar šiek tiek
Ir tada mane galėsi išnešt
Įpilk dar šiek tiek
Ir tada mane galėsi išnešt
Aš norėjau kaip galima,
Kaip galima geriau, o išėjo kaip visada
Ir galbūt, galbūt aš tau per silpnas
Bet kiekvienam savo našta
O tu kalbėjai tiek daug
Ir taip abstrakčiai, kad aš net nesupratau apie ką
Tai palaimintas tas, kas mato prasmę, ten kur jos gal būt ir nėra

Tai brangioji, prašau,
Nevaryk tu arklių
Greit aš pats parjosiu ant jų
Tai brangioji prašau,
Nevaryk tu arklių
Neišėjo, ką gi, bus priežastis, pasukti kitur

O tu man rodai tiek daug
Įvairiausių ženklų
Matos, aš juos ne taip supratau
Kai aš tau siūliau būti,
Būti kartu, tu atsakei, jei tik draugais
Ei!!!!! Nekenčiu žodžio „draugai“
Kaip kvailai ir tuščiai
Čia skamba žodis „draugai“

Tai brangioji prašau,
Nevaryk tu arklių
Greit aš pats parjosiu ant jų
Tai brangioji prašau,
Nevaryk tu arklių
Neišėjo, ką gi, bus priežastis, pasukti kitur

Įpilk dar šiek tiek
Ir tada mane galėsi išnešt
Įpilk dar šiek tiek
Ir tada mane galėsi išnešt