Mažas būk – Andrius Kaniava

Šaltos liepsnos, karštos širdys,
Skardis ir gaivus vanduo.
Šiandien jie mane dar girdi,
Bet ar begirdės rytoj.

Ir kai mano kojas vakaras užkloja,
Aš nebevalioju viso to ištvert.
Kai neatsiklausia, kužda man į ausį
Tai, kas trukdo man gyvent.

Mažas būk po mano kojom,
Šaltas vakare rudens.
Neverkiu ir nevaitoju,
Nes ir po manęs gyvens.

Šaltos liepsnos, karštos širdys,
Skardis ir gaivus vanduo.
Šiandien jie mane dar girdi,
Bet ar begirdės rytoj.