Aš numirsiu vis tiek – Foje

Aš numirsiu taip pat kaip ir mes visi
Tik prieš tai aš norėčiau tave pamatyt
Man reikėtų kaip paukščiui nugalėtam žiemos
Paragaut paskutinį kart tos šilumos
Kuri sklinda iš rankų meilės pilnų
Kuri verčia ieškoti vėl tavo akių
Ir aistros aš dar noriu minučių kelių
Man reikėtų kad dar kartą tai būtum tu

Neišvengiamai teks savo žvakę užpūst
Bet prieš tai šį bei tą dar norėčiau pajust
Su pavasario paukščiais į dangų pakilt
Aš taip noriu dar kartą iš naujo užgimt
Saulės šviesą beprotiškos vasaros gert
Ir į jūros gelmes nors trumpam pasinert
Man taip reikia išvyst rudeninius medžius
Pabraidyti dar kart po geltonus lapus
Ir apakintas sniego dar noriu pabūt
Į jo patalą baltą bejėgis nugriūt

Aš numirsiu vistiek mano laikas ateis
Tik dar būtų smagu susitikt su draugais
Pasėdėti per naktį dar būtų puiku
Pamatyti akis artimiausių žmonių
Prisiminti dar kartą geriausias dienas
Padainuoti dar kartą linksmiausias dainas
O valdove mirtie nepašauk manęs tuoj
Aš taip noriu išvysti kas bus rytoj