Kad ne auksinės vasaros – Stano ir Šorena

Kad ne auksinės vasaros,
Ne mėlynos vosilkos,
Nebūtume atėję čia,
Kur slenka dienos pilkos.

Kur tas dulkėtas traukinys
Taip toli nukeliavo?
Prisimenu mamytę aš,
Tas pievas, kur žaliavo.

Taip tyliai slenka vasara,
Pražydę gėlės vysta.
Mes tyliai šluostom ašaras,
Palaidoję jaunystę.

Kad ne auksinės vasaros,
Ne mėlynos vosilkos,
Nebūtume atėję čia,
Kur slenka dienos pilkos.