Tavo akys – Keistuolių teatras

Tavo akys kaip žarijos spindi kam?
Tu kas dieną vis varai mane iš proto…
Kam tu palikai mane kuprotą?!
Kam atidarei dėžutę šprotų?!

A ja ja ja…

Pripilk bokalą, mielas drauge, kam?!
Lyg skuduru mokyklinėj lentoj ištrink
Tą vardą, nuo kurio man skauda galvą…
Kam reikėjo gimt, jei teks numirti?

Ko žiūrit į mane? Ko susirinkot? Kam?
Patrauki, drauge, nuo širdies man savo ranką!
O gal ji čia? Oi ne! Gana, užtenka…Kam?!