Aš miręs – Marijonas Mikutavičius

Kiek kartų dar aš
Nulėksiu nuo skardžio,
Kol nustosiu nepaisyti
Kelio ženklų.

Kiek kart dar užnuodyto
Vandens atsigersiu,
Kol delnus sumerksiu
Tenai kur švaru.

Kiek kartų dar reiks
Man pirštus susipjaustyt,
Kol peilį išmoksiu
Tiksliai įsmeigt.

Kiek kartų dar aš
Atsibusiu su moterim,
Kol rytą pakilęs
Paklausiu kur kava.

Ir nenorėsiu išeit
Bet nepataiko ten,
Kur gerai, mano keliai
Aš savo noru elektrinėj kėdėj.

Mmm kaip gera būtų dabar
Tyliai numirti, kol nieko neturiu,
Nieko nepaliksiu
Mano laikrodžiai visai lėtai vis tik tik tik tik tiksi.

Nuleidžiu rankas,
Aš krentu žemyn
Mano veidas į žemę
Smenga gilyn
Dar giliau ir aš jau miręs, miręs.

Žolė suleis
Šaknis į akis,
Lauko akmuo
ant krūtinės nukris.

Prie lauko akmens
Žmonės ugnį kurens,
Dar ilgai nesiskirstys
Po to kai sutems.
Kaip gaila, kaip gaila,
Kad manęs ten nėra
Nes aš miręs, aš miręs.

Kiek kartų dar priešus
Per pečius apkabinsiu,
Kol draugui paliksiu
Tik nuo buto raktus.

Kiek kartų dar aš
Mirtinai pasigersiu,
Kol pareisiu neklysdamas
Atgal į namus.

Ir nepataiko ten,
Kur gerai, mano keliai.
Aš savo noru
Elektrinėj kėdėj.

Mmm kaip gera būtų dabar
Tyliai numirti, kol nieko neturiu,
Nieko nepaliksiu,
Mano laikrodžiai visai lėtai vis tik tik tik tik tiksi.