Dieviška žiema – Inga Valinskienė

Tąvakar saulė sunkiai leidos,
Sidabro žiedus berdama,
Ir tvenkinius užklojo ledas,
Ir žemėn nužengė žiema,
Fontanai parko sustiklėjo
Ir langus papuose žiedai,
O žvaigždės nuo stogų žiūrėjo,
Kaip mainosi žmonių veidai.

Atėjo dieviška žiema,
Į baltą balių kviesdama,
Ir neša gerą žinią vėjas,
Toks jaunas ir įsimylėjęs…
Atėjo dieviška žiema,
Ach, kokia dieviška žiema…

Žiema atėjo kaip princesė,
Į dangų skleisdama žaibus,
Ir mums pasakė visą tiesą,
Kad melo jau daugiau nebus.
Ji pavadino mus karaliais,
Padovanojo drabužius,
Ir miesto laikrodžiai išbalę
Skaičiavo mūs širdžių dūžius.

Atėjo dieviška žiema,
Į baltą balių kviesdama,
Ir neša gerą žinią vėjas,
Toks jaunas ir įsimylėjęs…
Atėjo dieviška žiema,
Ach, kokia dieviška žiema…

Ach, kokia dieviška žiema,
Atėjo šventę kviesdama,
Ir neša gerą žinią vėjas,
Toks jaunas ir įsimylėjęs…
Atėjo dieviška žiema,
Ach, kokia dieviška žiema…