Oi, tas Jonas – Vitalija Katunskytė

- Kur buvai, mana mergaite?
Aš tavęs ieškojau ir šaukiau.
– Girioj nuėjus buvau aš, mamyte,
Krepšelin uogytes rinkau.

– Aš per naktį nemiegojau
Ir duris atvėrusi laikiau.
– Rinko šakeles Jonas kaimynas,
Ir girioj aš jį sutikau.

– Tai ką jūs ten darėt,
Pats velnias težino,
Lig ryto toj girioj abu?

Svaigino, svaigino mane pievų oras
Ir klausėm ramunės – ar myli, ar ne?
O kai paskutinis lapelis nukrito,
Karštai pabučiavo Jonelis mane.

Svaigino, svaigino abu pievų oras.
Nors buvo tamsu, nebijojau aš jo.
O Jonas nedoras, pasiutęs jo noras
Neleido man eiti namo.
O Jonas nedoras, pasiutęs jo noras
Neleido man eiti namo.

– Jam galėjai pasakyti,
Kad taip nedarytų jis daugiau.
– Buvo užimtos man, mama, lūpytės:
Aš jį taip karštai bučiavau.

– Kodėl suknelė suvoliota
Ir tau jau išsipynusi kasa?
– Tamsu buvo, mama, per girią man eiti,
Paslydo kojelė basa.

– Tai ką jūs ten darėt,
Pats velnias težino,
Lig ryto toj girioj abu?

Svaigino, svaigino mane pievų oras
Ir klausėm ramunės – ar myli, ar ne?
O kai paskutinis lapelis nukrito,
Karštai pabučiavo Jonelis mane.

Svaigino, svaigino abu pievų oras.
Nors buvo tamsu, nebijojau aš jo.
O Jonas nedoras, pasiutęs jo noras
Neleido man eiti namo.
O Jonas nedoras, pasiutęs jo noras
Neleido man eiti namo.
(x2)