Vasara – Mokinukės ir Paulius Sinkevičius

Kortos man seniai išbūrė tave,
Bet teko laukti ilgai.
Gyvenau kaip uždarytas narve,
Kol tu išvadavai.

Dingo abejonės, dingo tuštuma,
Mano sielos šauksmą išgirdai tik tu viena.
Širdyje suskambo džiaugsmo kupina
Mūsų daina.

Vasara,
Išdykus ir vėjuota vasara,
Svajonių nubučiuota vasara
Padovanojo man tave.
(x2)

Jau nebesvarbu man, kas bus rytoj,
Džiaugiuosi šia diena.
Leisk sudegti tavo lūpų liepsnoj.
Širdis geismų pilna.

Žvaigždės-išdavikės žino, ką jaučiu –
Karšto tavo bučinio beprotiškai geidžiu.
Saulė susigėdus vėl ryte užklups,
Kai mus meilė sups.

Vasara,
Išdykus ir vėjuota vasara,
Svajonių nubučiuota vasara
Padovanojo man tave.
(x4)