- Part 11

Pasenėjau, bet nepasenau – Vytautas Babravičius

Nejau tik man vienam pabosta šnekos
Klausimai, ką sutinki, dažnai pilki, seni
Vos išvydus klos: kaip sekas?
Kas dar naujo? Kaip gyveni?
[Daugiau…]

Perplėštos kelnės, žaislai prie klevo
Guzas pakaušy, vaikystė mano
Tratinom karą ir saulės užteko
Nesuprastas laikas grūdino atakom
[Daugiau…]

Dažnokai važinėju iš sostinės į Kauną,
Nors bilietų kol kas tikrai be vargo gaunu,
Tačiau tranzuoju kelyje.
Puikiausią turim autostradą,
[Daugiau…]

Šoka basos raganaitės,
Trypia smagūs velniai,
O kaip surasti man tą vienintelę
Raganaitę čionai.
[Daugiau…]

Sidabrinis sniegas jau
Nuo dangaus ligi dangaus.
Žinau – tu manęs nelauki.
[Daugiau…]

Snaudžia malūnas prie kelio
Saulė seniai vakaruos
Žaidžia mėnulis upely
Klausosi mano dainos
[Daugiau…]

Vis rečiau beparašom
Vienas kitam
Vis dažniau gaila vaško
Žvakei rusent
[Daugiau…]

Devintam aukšte durys kaip mano
Normalus žmogus kaip aš gyvena
Rytiniame autobuse matau jį
Ne save…
[Daugiau…]

Oi berneli tu jaunasai,
Kam gi mani palikai?
Ir kodėl tokiai jaunutei
Akis pieskų pribarstei?
[Daugiau…]

Palaimos valandą atmink,
Atmink visus tenai.
Atmink raides, atmink žodžius:
Kodėl, kada ir kaip.
[Daugiau…]