Nelytėta viltis
Juk kartais būna sudėtinga
Kalbėti žodžiais paprastai.
Maža skiltelė tylumos nestinga
Ir išsiliejo, pieno jūroj, sakiniai.

Ir mes sutinkame, o dar dažniau palydim.
Geriau nors vieną kartą - negu niekada!
Kada pasaulis dar toks didelis ir neištirtas,
O man taip norisi, taip norisi - pas tave!

Esi mano numylėta, ryto nelytėta viltis.
Esi tu stebuklas man , tu stebuklas man - tylioj nakty.

Kai vakaras užges, ateisiu tyliai,
Galbūt nebyliai, bučiuosiu degančias akis.
Kas dar, jei tik ne tu - žnau aš myliu...
Tave, bet tyliu...
Tu vakaras, kuriuo mane šią naktį maitini.

Esi mano numylėta, ryto nelytėta viltis.
Esi tu stebuklas man , tu stebuklas man - tylioj nakty.

Tu branduolinė patirtis, šią naktį
Noriu uždegti tas liepsnas.
Tu branduolinė patirtis, šią naktį
Aš noriu sudegti, tavam glėby.

Esi mano numylėta, ryto nelytėta viltis.
Esi tu stebuklas man , tu stebuklas man - tylioj nakty.

Žodžiai: Darius Pranckevičius