Juk kiekvienas mūsų žino, tą brangų žodį mama,
Ir prisimena kaip jį taria, ten už vaikystės durų.
Iš tiesų juk buvo gera, parbėgus sėsti prie stalo.
Ir valgyti saldžią uogienę, o dabar ar norėtum, kad vėlei sugryžtų vaikystė…?
Priedainis (1 karta)
O kaip norėčiau aš vėl, sutikti rytą pas mamą.
Kai tyliai kalba už durų mama, lyg sektų pasaką slaptingą…
O kaip norėčiau aš vėl, sutikti rytą pas mamą.
Kai tyliai kalba už durų mama, lyg sektų pasaką slaptingą…

Užsimerkiu ir visa gryžta, nors trumpam bet uzplūsta sielą.
Nors trumpam, bet pripildo širdį, vaikystės garsai ir spalvos.
Štai girdi savo tylų verksmą, štai ir pievos kur tu žaidei.
Ir atrodo jog laikas sustojo, dabar ar norėtum, kad vėlei sugryžtų vaikystė…?
Priedainis (2 kartus)
O kaip norėčiau aš vėl, sutikti rytą pas mamą.
Kai tyliai kalba už durų mama, lyg sektų pasaką slaptingą…
O kaip norėčiau aš vėl, sutikti rytą pas mamą.
Kai tyliai kalba už durų mama, lyg sektų pasaką slaptingą…