(Adams, Peters, Martin, liet. tekstas M. Mikutavičius)

Palieku netvarkytus namus
Ir išeinu vėlai paleistas nuo grandinės
Dabar geriausi mūsų vakarai.

Tenai, kur baigias horizontas,
Prasideda nauji keliai.
Mes bėgame į kitą krantą
Lyg išsiveržę laisvėn kaliniai.

Apgirtus saulė nusileis.
Dangus raudonas tarsi vynas.
Ką dar svarbaus turiu nuveikt,
Iš atminties būsiu vėl ištrynęs.

Galėtų šitaip tęstis amžinai.
Dabar geriausi mūsų vakarai.

Į viršų kyla rankos,
Upeliais laistosi alus.
Užtaisykite patrankas-
Tegul išgirsta saliutus.

Visi, kurie miegoti neis,
Laisvi tebūna tarsi vėjas.
Kur moterys ir kur draugai?
Jaučiuosi tarsi išprotėjęs.

Galėtų šitaip tęstis amžinai.

Dabar geriausi mūsų vakarai.

Seni galbūt gailėsimės to vieną dieną,
Kad ir kaip nugyvensime dieną kiekvieną.